Dirvos rūgštingumas
Sodininkai žino, kad vienas augalas, pasodintas sklype, auga puikiai, o kitas kažkodėl skursta. Pastarasis tikriausiai atsidūrė netinkamoje dirvoje- gal per rūgščioje, gal pernelyg kalkingoje. Tokiu atveju galima atsisakyti mirštančio augalo, arba keisti dirvą.
Dirvos rūgštingumas matuojamas sąlyginiu dydžiu pH. Sodininkystei ir daržininkystei tinkamiausia žemė, kurios pH yra 5,5- 7.
- pH mažesnis nei 3,5- labai rūgšti dirva
- 3,6- 4,5- rūgšti
- 4,6- 5,5- sąlygiškai rūgšti
- 5,6- 6,5- silpnai rūgšti
- 6,6- 7,2- neutrali
- 7,3- 8,4- kalkinga
- > 8,5- labai kalkinga
Prieš pradedant sodininkauti, reikėtų ištirti sklypo dirvos rūgštingumą. Tą galima padaryti namuose: raudongūžių kopūstų sultyse porą valandų mirkyti filtrinį popierių (tiks ir skirtas kavai virti). Gerai išdžiovintą, tokį galima naudoti dirvos rūgštingumui nustatyti. Itin rūgščioje dirvoje jis nusidažys raudona ar purpurine, neutralioje- violetine ar mėlyna, šarminėje- žalsva spalva.
Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti ir iš natūraliai joje augančių augalų: rūgščioje gerai auga samanos, viržiai, gailiai, spanguolės, smulkiosios rūgštynės, našlaitės, svėrės. Šarminę dirvą mėgsta dirvinės čiužutės, apyninės liucernos. Neutralioje auga ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės.
Neutralią dirvą mėgsta dauguma augalų. Esamą dirvos rūgštingumą galima keisti: rūgščią- pakalkinti, kalkingą- parūgštinti.
Jei dirva rūgšti
Labai rūgščioje dirvoje susikaupia per daug mangano, geležies, aliumonio- jie stabdo augalų augimą. Be to, rūgščioje dirvoje sunkiai pasisavinami magnis ir kalcis, dėl pastarojo trūkumo nesivysto šaknys. Rūgščioje žemėje silpna dirvos bakterijų veikla, negyvena sliekai. Rūgščioje terpėje blogėja dirvos struktūra, laidumas vandeniui ir orui.
Rūgščios dirvos yra kalkinamos: klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis, defekatu, pelenais.
Smėlinga dirva kalkinama kas 3- 4 metus, priesmėlis- kas 4- 5 metus, molis ir priemolis- kas 5- 6 metus.
Dirvą šarmina kalkingos sklados, žvyro mulčas.
Rūgštaus dirvožemio kalkinimas
Susmulkintas kalkines medžiagas tolygiai išbarstykite dirvos paviršiuje, o tada perkaskite tokiu gyliu, kokiame auga augalų šaknys. 1 kvadratiniame metre rūgštaus dirvos paviršiuje patariama šių medžiagų barstyti nuo 600 g iki 1 kg (priklausomai nuo dirvos rūgštumo).
Jei dirvožemis lengvas, kreidos 1 are patariama išbarstyti 16- 20 kg, jei sunkus- 15- 25 kg. Patariama 2/3 kalkinių medžiagų suberti perkasant dirvožemį, o 1/3 į dirvą įterpti grėbliu. Kalkinių medžiagų kiekį galima sumažinti iki 2- 3 kg, jei jas kartu su durpėmis ir perpuvusiu mėšlu 1:2 į lysvę subersite prieš sodindami daržoves. Kalkinti rūgštų dirvožemį būtina, jei jame auginsite agurkus, svogūnus ir borokėlius. Jei dirvožemį kalkinsite medžių pelenais, tai eglių pelenų vartokite 2 kartus daugiau nei kalkių ar kreidos, o beržų ir pušų pelenų vartokite 1,5 karto daugiau.
Jei dirva kalkinga
Per daug kalkingoje dirvoje augantys augalai beveik nepasisavina geležies, mangano ir kt., todėl juos puola ligos. Ne visiems augalams patinka šviežiai pakalkinta dirva, todėl šį darbą reiktų atlikti iš rudens arba iki sodinimo likus bent kelioms savaitėms. Kai kurios daržovės apskritai nemėgsta kalkių: agurkai, petražolės, pomidorai, morkos, bulvės, ankštinės daržovės. Kalkės barstomos tolygiai, įterpiamos į maždaug 10 cm gylį.
Kalkingas dirvas galima parūgštinti mulčiuojant rūgščiomis durpėmis, smulkinta žieve, spygliais, nelaistant šarminiu vandeniu.
Dirvos rūgštingumas ir daržovės
Kiekvienam augalui tinka tam tikro rūgštingumo dirvožemis:
- Arbūzai, moliūgai 6,0- 6,5 pH
- Baklažanai 6,5- 7,2 pH
- Griežčiai 5,9- 7,0 pH
- Brokolio kopūstai, žirniai 6,6- 7,4 pH
- Baltagūžiai kopūstai 6,3- 7,8 pH
- Kalafijorai 6,4- 7,5 pH
- Svogūnai 6,4- 7,9 pH
- Pupelės, česnakai 6,5- 7,0 pH
- Morkos, petražolės, špinatai, peletrūnai 6,0- 7,0 pH
- Agurkai 6,2- 6,8 pH
- Ridikėliai 6,0- 7,4 pH
- Salotos 6,8- 7,5 pH
- Burokėliai 6,2- 7,4 pH
- Salierai, pupos 6,3- 7,5 pH
- Pomidorai 5,5- 6,5 pH
- Krienai 6,7- 7,5 pH
- Rūgštynės 5,0- 5,5 pH
Parengė A. V.