Sodininko darbai balandžio mėnesį

   Balandžio mėnesio pradžioje inspektuose, kuriuose įrengtos šiltlysvės, patariama pasėti agurkų, aguročių, patisonų ir vaistinių melisų sėklų.

    Agurkų, aguročių ir patisonų daigus vėliau galėsite pasodinti polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose, o vaistinių melisų daigus- lauke.

    Moliūginių augalų sėklos yra stambios ir lengvai sudygstančios, todėl jas vazonuose patariama sodinti po vieną, kad jų daigų nereikėtų pikuoti.

    Inspektuose, kuriose neparuoštos šiltlysvės, patariama sėti vidutinio ankstyvumo baltagūžius, raudongūžius, Savojos ir briuselinius kopūstus bei peletrūnus.

    Inspektus patariama įrengti saulėtuose ir nuo vėjų apsaugotose vietose.

    Jei vietų, kuriose auginsite kopūstus, ankščiau netręšėte, tai dabar 1 kv. m dirvožemio patręškite 30- 40 g natrio ir fosforo trąšų.

    Prieš sėją sausas lysves gausiai paliekite.

    Lysvėse kas 15- 20 cm paruoškite 1,5- 2,5 cm gylio griovelius, o sėklas jose pasėkite kas 1 cm. Džiūvant žemei, lysves reguliariai drėkinkite, tuo pat metu išraudami piktžoles. Daržovių sėklos dažniausiai sudygsta po 7- 10 dienų. Po 1- 2 savaičių daržovių daigus praretinkite, tarp augalų palikdami 3- 5 cm tarpus.

 

Darbai šiltnamiuose

    Inspektuose užaugintus pomidorų daigus balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje patariama pasodinti šiltnamiuose. Prieš sodinant pomidorų daigus, į sodinimo duobutes įberkite po kelias superfosfato granules. Pasodintus pomidorų ir dumplainių daigus 1- 2 dienoms nuo kaitrių saulės spindulių pritemdykite popieriumi.

    Šiltnamiuose užaugintų daržovių daigus gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje galima sodinti ir darže, tačiau prieš tai daigus reikia 3- 4 kartus patręšti. Pirmąjį kartą pomidorų daigus patariama patręšti, kai jie užaugina 2- 3 tikruosius lapelius, o vėliau juos tręškite kas 2 savaites. Auginamus daigus kas 2- 3 dienas patariama lieti šaltu vandeniu.

 

Vaismedžių genėjimas

    Kol neišsprogo pumpurai, anksti pavasarį, galima genėti obelis, kriaušes, šermukšnius, medliavas ir gudobeles. Nuo vyresnių nei 12- 15 metų amžiaus vaismedžių reguliariai nuvalykite žievę: žievė atšoka, sutrūkinėja, ant jos atsiranda grybelių, samanų, o įtrūkimų vietose susikaupia daug augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Nuvalyta metaliniais šepečiais žievė turi būti lygi. Visas nuvalytas žaizdas ir dreves perplaukite vario sulfato tirpalu ( 10 l vandens ištirpinkite 100 g vario sulfato ) ir užtepkite sodo tepalu.

    Jei žiema buvo šalta ir vaismedžiai apšalo, jų genėti nereikia skubėti. Tokiais atvejais patariama palaukti, kol prabus pumpurai, kad galėtumėte tiksliai nustatyti, kiek šakų pažeidė šalčiai, tada pradėkite juos genėti.

 

Vaismedžių dauginimas ir sodinimas

    Vaismedžius mūsų respublikos oro sąlygomis galima sodinti pavasarį ir rudenį, tačiau rudenį pasodintus sodininkus dažniau pažeidžia žiemos šalčiai.

    Vaismedžius pavasarį patariama sodinti vos tik atšyla dirvožemis. Pirmiausia reikia pasodinti per žiemą šaltose vietose išlaikytus įskiepytus sodinukus, o taip pat ir poskiepius, jei jie buvo apkasti sniege. Vaismedžius patariama sodinti gerai įdirbtoje ir gausiai patręštoje dirvoje ar paruoštose sodinimo duobėse. Jei sodinukų šaknų galai apipuvę ar suskilinėję, juos butinai apipjaustykite iki sveikų vietų.

    Pavasaris- geriausias laikas sodinti obelis, nes rudenį pasodintų obelų šaknys ir antžeminės dalys neretai apšąla. Pavasarį obelaites patariama sodinti kiek galima anksčiau, kol dar nesprogo vaismedžių pumpurai. Dar rudenį paruoškite sodinimo duobes; iškaskite bei pripildykite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Atminkite, kad negalima apkasti obelų šaknų kaklelio. Beje, šaknų kaklelis dažniausiai yra 10- 25 cm žemiau skiepijimo vietos. Žemė sodinimo duobėje turi nusėsti ir sukietėti; tik tada galėsite sodinti vaismedžius. Jei vaismedžius pasodinsite ką tik paruoštoje duobėje, smenganti žemė įtrauks, o vėliau ir pražudys pernelyg giliai pasodintus sodinukus.

 

Dirvožemio paruošimas

    Pavasarį grėbliu žemę sugrėbliuokite 2 kryptimis, o po savaitės ją perkaskite ir patręškite mineralinėmis trąšomis ar medžių pelenais, išlyginkite grėbliu. Drėgname, sunkiame dirvožemyje ir dirvoje, kurioje derlingas sluoksnis yra negilus, paruoškite lysves.

 

Daržovių sėja

    Ant žemės sukalkite neaukštus karkasus, kuriuos uždenkite polietileno plėvele. Kai žemė įšils iki 5 laipsnių, pasėkite žaliąsias daržoves (salotas, petražoles, špinatus ) ir ridikėlius. Jei anksti pasėsite ridikėlius, jie suspės pasirodyti iki tol, kol atsiras blakutės, todėl mažiau pažeis daržoves. Pasėlius tolygiai laistykite laistytuvu. Pirmąsiais 10 dienų dirvą pakanka sudrėkinti 8 cm gylyje, o vėliau ją reikai drėkinti 12- 15 cm gylyje. Jei žaliosios daržovės ir ridikėliai auga lėtai, juos patręškite kompleksinių mineralinių trąšų tirplau: 10 l vandens ištirpinkite 40 g šių trąšų. Žaliųjų daržovių ir ridikėlių pakaks Jūsų poreikiams, jei jas nedideliais kiekiais sėsite kas 8- 10 dienų. Iš pradžių sėkite polietileno plėvele dengtame dirvožemyje, o vėliau- darže.

    Kai tik dirvožemis būna paruoštas, negalima gaišti nei dienos ir tuoj pat pasėti morkas, petražoles, ropes, pastarnokus, griežčius, ridikus ir burokėlius,kurių užaugintą derlių vartosite vasarą. Balandžio pabaigoje taip pat patariama sėti krapus, lapines ir gūžines salotas, salotines garstyčias, agurkles, špinatus, daržinius builius, kmynus, čiobrelius, o taip pat ir svogūnus jų sėklinėmis roputėms auginti, daugiamečius svogūninius augalus, kalafijorus ir kaliaropes.

    Anksti pavasarį dar rudenį paruoštose daržo lysvėse pasodinkite vasarinius česnakus.

    Česnakų skilteles prieš tai kalibruokite ir jas pasodinkite grupėmis, kad jų galvutes galėtumėte sodinti vienu metu. 1 kv. m dirvožemio patariama pasodinti 50- 70 g vasarinių česnakų skiltelių. Česnakų skilteles sodinkite vagelėse, tarp vagelių palikdami 50- 70 cm tarpus, kas 5- 6 cm storio žemių sluoksniu. Jei česnakų skilteles pasodinsite giliau, jie galvutes subrandins vėliau.

 

Rožių priežiūra balandžio mėnesį

    Nuo balandžio mėnesio pradžios palaipsniui nuo rožių reikia nuimti dengiamąsias medžiagas. Jei buvote sukalę karkasus su polietileno plėvele ar popieriumi, rožes ir pradžių pradėkite gausiai vėdinti.

    Atšilus orams, dengiamąsias medžiagas nuimkite kelioms valandoms, tačiau rožes būtinai apsaugokite nuo kaitrių saulės spindulių. Taip darykite 8- 10 dienų, o vėliau dengiamąsias medžiagas nuimkite visiškai. Vėliau rožynuose nugriebkite durpes.

    Durpes, kuriomis buvote užbėrę rožes, patariama nugriebti į šoną, kad greičiau atšiltų žemė, nes kitaip gėles gali pažeisti taip vadinama "fiziologinė sausra", kai atšilus orams akutės pradeda augti, o įšalusioje žemėje esančios šaknys antžeminei daliai negali patiekti vandens.

    Iš anksto paruoštose sodinimo duobutėse, kai tik sušils dirva, patariama sodinti rožes. Sklypelis, kuriame auginsite rožes, turi būti gerai drenuotas.

    Dirvožemis, šalia kurio paviršiaus negiliai yra gruntiniai vandenys, nėra tinkamas rožėms auginti.

 

Parengė A. V.