Šiltnamio dezinfekavimas

    Rudenį, kai nuskinami paskutiniai pomidorai, tvarkingi sodininkai kruopščiai sutvarko šiltnamį, o prireikus jį net dezinfekuoja- kad iki pavasario neliktų ligų sukėlėjų ir kenkėjų.

    Ligos augalus šiltnamyje puola mažiau, jei auga stiprūs, jei jiems netrūksta mitybinių medžiagų. Makroelementų (azoto, kalcio, magnio, sieros) augalams reikia nemažai, mikroelementų (geležies, vario, cinko, boro ir kt.)- visai nedaug. Pagrindinis šių mitybinių medžiagų šaltinis- dirva ir organinės medžiagos. Dirvoje gyvenantys mikroorganizmai skaido organines medžiagas į mineralines, tinkamas augalams pasisavinti, kurios kartu su apirusiomis organinėmis medžiagomis sudaro humusą. Būtent humuso sluoksnis dirvoje pats vertingiausias. Jis ne tik aprūpina augalus mitybinėmis medžiagomis, bet ir atlieka daugelį funkcijų: palaiko gerą terpę naudingiems dirvos mikroorganizmams, stabilizuoja dirvožemio drėgmę, šilumą, padeda deguoniui patekti į dirvą, sumažina žalingų medžiagų (sunkiųjų metalų ir kt.) judrumą joje, neleidžia išplauti mineralinių. Tad kiekvienas daržininkas turėtų pasirūpinti humusingu dirvožemiu, kuriame augalai geriau auga, jų derlius būna geresnės kokybės.

    Nuėmus derlių kiekvieną šiltnamį būtina sutvarkyti- paruošti kitam sezonui. Vienas svarbiausių darbų- surinkti kenkėjų ar ligų pažeistas augalų liekanas ir jas sudeginti arba supylus į atliekų duobę užžerti kalkėmis. Tačiau rudenį tikrai ne kiekvieną šiltnamį būtina dezinfekuoti: jei augalai tais metais nesirgo, jei jų nepuolė jokie kenkėjai- to daryti nėra reikalo.

 

Užkrėstos žemės sluoksnio nukasimas ir pakeitimas nauja

    Šilnamyje žemę, kuri, įtariama, gali būti užkrėsta, patariama nukasti -7 -10 cm sluoksniu. Vietoje jos paskleisti naujos. Nukastą žemę kur nors sklypo pakraštyje sudėti  į 1- 1,5 m aukščio ir pločio (ne mažesnę) komposto krūvą ( susluoksniuoti su šviežiu mėšlu, kita organine medžiaga). Jei žemė rūgšti, reikėtų apiberti kalkėmis, dolomitinėmis kalkėmis, medžiagų ar augalų liekanų pelenais. Kad vėl būtų galima grąžinti į šiltnamį, taip ji turi pastovėti 2- 3 metus. Tiesa, kartkartėmis komposto krūvą reiktų perkasti, išrinkti piktžoles- neleisti joms subrandinti sėklų.

 

Sideratų sėjimas ir užkasimas

    Sideratai- augalai, kurie toje pačioje vietoje užkasami į dirvą. Dažniausiai sėjami tam, kad jais būtų galima patręšti dirvą. Tačiau jie turi ir vadinamųjų fitoncidinių savybių (fitoncidai- nuodingosios augalų medžiagos, saugančios juos nuo parazitų, kenkėjų, žolėdžių gyvūnų, kt. augalų konkurencijos). Taigi užkasus sideratus žemė ne tik patręšiama, bet ir apsaugoma nuo ligų, kenkėjų.

    Sideratai sėjami, kai šiltnamyje nebelieka daržovių. Vėlai rudenį nupjaunami, šiek tiek pasmulkinami ir negiliai įterpiami į dirvą. Sideratų pasirinkimas gana didelis. Facelijas, pašarines pupas, lubinus, grikius, aliejinius ridikus, seradėles, saulėgrąžas, vikius patartina sėti priesmėlyje ar smėlyje. Jei žemė molinga ar priemolinga- rinktis saulėgrąžas, facelijas, baltuosius dobilus, vikius, barkūnus.

    Gerai žemę dezinfekuoja žieminiai ir vasariniai rapsai, baltosios garstyčios. Jos, pasėtos iki rugpjūčio 10 dienos, antroje rugsėjo pusėje pradeda žydėti. Žaliąją garstyčių masę reikėtų į žemę įterpti šiems augalams žydint. Sunkesnėse priemolio dirvose žalioji masė mineralizuojasi lėčiau, todėl ją vertėtų užarti anksčiau. Lengvose priesmėlio dirvose- atvirkščiai. Žalioji garstyčių masė ne tik palankiai veikia dirvos mitybos režimą, bet ir apsaugo augalus nuo pašaknio ligų.

 

Chlorkalkės

    Ant šiltnamio dirvos pabarsčius sausų chlorkalkių ir grėbliu užžėrus, iš žemės išnaikinami beveik visų ligų sukėlėjai. Šiuo atveju kvadratinaim metrui imama 100- 200 g chlorkalkių. Jas reikia barstyti ankstyvą rudenį, kol oro temperatūra dar nėra žemesnė kaip 15 laipsnių šilumos. Išbarstytos, kai šalčiau, chlorkalkės nespės suirti ir išgaruoti, tą jos padarys pavasarį ir taip pakenks augalams.

    Rudenį dezinfekuojama ne tik šiltnamio žemė, bet ir medinės jo konstrukcijos (tarpeliuose lieka ligų sukėlėjų, kenkėjų, dumblių). Konstrukcijas šepečiu ar teptuku galima ištepti chlorkalkių mišiniu (jį įterpti kuo giliau). Medieną ne tik tepti, bet ir purkšti- nusistovėjusiu chlorkalkių tirpalu. kita vertus, chlorkalkės- gana "agresyvi" medžiaga, todėl naudojama vis rečiau. Šiltnamį užtenka išplauti su pamuilėmis ar skiestu indų plovikliu. Yra ir specialių valymo priemonių- jos naudojamos dideliuose šiltnamiuose.

 

Vario sulfato tirpalas

    Jei augalai sirgo- bakteriozėmis, šaknų puviniu, vytuliu ar kitomis ligomis,- atėjus pavasariui žemės paviršių galima nupurkšti 0,3 proc. vario sulfato tirpalu.

    Reikia nepamiršti, kad chlorkalkės ir vario sulfatas dirvoje užmuša viską- ne tik tai, kas bloga, bet ir tai, kas naudinga. Tačiau kai kada tenka rinktis iš dviejų blogybių mažesnę- jei žemė užkrėsta, gal geriau ir dezinfekuoti.

 

Parengė A. V.